Anastasia Sosunova, Express metodas

Autorinis leidinys–menininkės užrašai

„Express Metodas” – menininkės užrašai, įgavę spausdinto autorinio leidinio formą. Šie užrašai, kaip „ekskursas į valdas už parodos teritorijos”, lydi per daugybę iš pažiūros menkai susijusių idėjinių ir materialių klodų, suneštų per laiką, kartais – labai lėtą ir ilgą. Tačiau, užuot pateikęs visa-jungiantį raudoną siūlą, tekstas leidžia vis eižėjančiam pasauliui skilti ir toliau, bei susijungti iš naujo į keisčiausius darinius. Kasdienybės burtažodžiai, staigaus poveikio užkalbėjimai, stebuklingos staltiesės, baldai be atminties, gyvenimo darbu nusivylę ir viską blogai supratę etnografai; naujų gyvenviečių elektrinės tvoros, saugančios nuo monstrų. Tai – ritualai, įkūnijantys asmenines ir bendruomenines praktikas; fikcijos, kuriančios alternatyvius kodus mūsų nerimui malšinti.

Užrašai, lydimi autorės ofortų vaizdų, kalbasi su kitais tekstais ir jų autoriais, primindami, kad užrašai yra vienas iš būdų užmegzti ryšį ir būti jame.

Leidinį įsigyti galima:

* Swallow, Vitebsko g. 23, Vilnius

 

Redaktorė: Vaida Stepanovaitė
Dizainas: Vytautas Volbekas

Vertimas: Austėja Banytė
Redagavimas anglų k.: Noah Brehmer
Leidėjas: Swallow (bendradarbiaujant su projektų erdve Kabinetas)
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
ISBN 978-609-96226-0-6
80 psl. 
2021

 

 

 

 

 

Lizos Baliasnajos performansas „Trieb”

Gegužės 28 d. 19:00-20:00 ir 20:30-21:30
Gegužės 29 d. 19:00-20:00 ir 20:30-21:30 

Pasitelkus peilį kaip objektą, performanse Trieb tyrinėjama pjūvio veiksmo logika. Gebėjimas mąstyti racionaliai, „aštriai“, yra būtent tai, kas istoriškai atskyrė Žmogų nuo gyvūno ir kitų kategorijų. Kai sakome, kad kažkas pasižymi aštria klausa ar aštriu žvilgsniu, paprasta kalba atskleidžia, kad aštrumas ir gėris yra vartojami sinonimiškai kalbant apie percepciją. Kaip aštrus peilis skrodžia medžiagą – panašu į tai, kaip kognityviai suvokiame savo aplinką per jusles.

 

Visoje Vakarų mąstymo istorijoje kūnas ir protas buvo patalpinti priešinguose pjaunamumo spektro galuose – materialus kūnas kaip neribotai dalijamas ir nematerialus protas kaip iš esmės nedalomas. Kūnas „talpina“ protą, todėl jie yra neatsiejami, nors tiksli vieta, kur baigiasi kūnas ir prasideda protas, gali būti gana neaiški. Performanse Trieb imamasi šios kanoninės Vakarų filosofijos „problemos“ ir ji yra iš naujo peržiūrima per poeziją, animaciją ir judesį.

 

Šiame kūrinyje Liza Baliasnaja atlieka mintinį eksperimentą, kurio metu kūno ir proto vienovė pakeičiama kūno ir peilio vienove. Ji nagrinėja, kas atsitinka, kai į nematerialų protą, kuris, regis, veikia kaip peilis, iš tikrųjų pažvelgiama taip, tarsi jis būtų apčiuopiamas objektas, pasižymintis konkrečiomis fizinėmis savybėmis. Ji klausia, ką reiškia mąstyti ir jausti kaip peiliui, kokios yra materialios mąstymo kaip pjaustymo konceptualizavimo pasekmės.

Šis performansas kviečia pasinerti į kelionę pjaunant kalbą, kūną, audinį ir popierių, kurios metu atrandamos ir atveriamos neįprastos daiktų tvarkos, įpjovimo bei naujų prasmių įterpimo galimybės. Trieb, kas vokiškai reiškia varą, troškimą ir instinktą, tampa jėga, varančia peilišką protą, trokštantį prapjauti visa, kas tik pasirodo jo kelyje, įskaitant ir savo savasties pajautimą.

 

 

Liza Baliasnaja (LT) – choreografė ir performanso menininkė, šiuo metu gyvenanti Briuselyje, Belgijoje. 2016 m. baigė performanso menų tyrimo ir paruošimo studijas (P.A.R.T.S) Briuselyje, netrukus po to pradėjo filosofijos studijas Liuveno universitete.

Savo kūryboje Liza ieško sąsajų bei įtampos taškų tarp filosofinių sąvokų ir jų raidos formų choreografiniame mąstyme. Liza ypač domisi choreografijos suvokimu anapus kūno ribų, todėl naujausiame savo kūrinyje kuria pasitelkdama balsą, kalbą ir skaitmeninį vaizdą. Jos kūriniai buvo rodomi į vizualųjį meną orientuotose erdvėse, tokiose kaip Mykolo Žilinsko dailės galerija (LT), Izraelio muziejus (IL), Petah Tikvos dailės muziejus (IL), MO muziejus (LT), taip pat performanso meno ir šokio festivaliuose, tokiuose kaip „Almost Summer Festival 2019“ (BE), „Bâtard Festival 2021” (BE) ir „March Hare Dance Festival 2018“ (IL).

 

Kaip atlikėja Liza bendradarbiavo su tokiais menininkais kaip Ula Sickle, Eglė Budvytytė, Eszter Salamon, DD Dorvillier, Mårten Spångberg ir Lenio Kaklea, dirbo Christine de Smedt, Myriam Van Imschoot ir Eszter Salamon menine asistente. Atlikdama ilgalaikius meno tyrimus, Liza dalyvavo rezidencijų programose Nidos meno kolonijoje (LT), Kauno menininkų namuose (LT), Kanuti Gildi Saal (EE), Seulo šokio centre (KR), Workspacebrussels (BE), Kaaitheater (BE) ir kt.

 

 

Autoriai

Idėja ir performansas: Liza Baliasnaja
Garsas: Jokūbas Čižikas
Meniniai konsultantai: Stefan Govaart, Alissa Šnaider ir Laura Stellacci
Animacija: Liza Baliasnaja kartu su Federico Vladimir Strate Pezdirc
Kostiumų dizainas: Laura Stellacci
Scenografija: Liza Baliasnaja, Machteld Lambeets ir Laura Stellacci
Iliustracijos autorė: Liza Baliasnaja

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
 
Koprodukcija: Workspacebrussels ir Kunstencentrum BUDA
Rezidencijų partneriai: Kanuti Gildi Saal, Workspacebrussels, Kunstencentrum BUDA, Kunstenwerkplaats, Theatre Balsamine
Nuoširdžiai dėkojame Nicola Airo, Theo Livesey, Christine de Smedt, Amanda Barrio Charmelo ir Simon Baetens

 

 

 

POTVYNIŲ SLĖNIAI
2020 04 16 – 2021 05 22
     Menininkė:
Anastasia Sosunova
     Kuratorė:
Vaida Stepanovaitė

 

 

„Potvynių Slėniai” – Anastasijos Sosunovos pirmoji personalinė paroda Vilniuje. Parodą lydi autorinis dvikalbis leidinys „Express Metodas“ (leidėjas „Swallow”). 

Kai viskas pasibaigs, susitinkam!

Susitinkam, tu mane atpažinsi iš to, kad aš būsiu pavirtus akmeniu.

„Vidury pasaulio yra fikcija; fikcinis žemės lopinėlis, metro platumo ir metro ilgumo. Linijų susikirtimo taškas, esantis nulis laipsnių į Šiaurę, nulis laipsnių į Rytus, glumina aparatus. Kompiuteriniams skaičiavimams reikia lopinėlio žemės. Tad mes pasiūlome jiems fikciją, įmetame salą vandenynan, papasakojame jiems istoriją apie žemės užgimimą; už tai, jie atlieka skaičiavimus mūsų GPS ir naktį saugiai nuveda namo.” (Reeves-Evison, Shaw, Fiction as Method)

Mūsų pasaulis yra sutvertas iš kolektyviškai įsteigtų ir įtikėtų fikcijų. Sekdami radiniais žemių glūdumose, teigiame visą šluojančius ir iš naujo gimdančius tvanus. Siunčiame pramonius laivus palei laiką matuojančias meridiano linijas, įsegtas į gaublį tų, kurie ilgą laiką rašė savo istoriją už save, ir už kitus. Kasdien savo automobilius naviguojame kreipdami juos ties fikciniu viduržemiu, egzistuojančiu dėl kadais įdiegto susitarimo, kuriam bergždžia pasipriešinti.

Taip ir paroda kuria sutartinę fikciją, laikinais objektais pažymėtą žemėlapį. Šie objektai – šiandienos artefaktai, sustingdantys informacijos srautus, menantys asmenines ir kolektyvines istorijas, džiaugsmus ir skaudulius. Sukurpti perdirbus medžiagas ir daiktus, ištrauktus iš savo funkcijos. Praeities reklamas skelbusius tentus, pavirtusius arkomis ir atraižomis. Laikinas tatuiruotes, randamas miegamuosiuose rajonuose paslėptuose kioskuose, dabar puošiančias metalo plokštes. Kas dar, bent kurį laiką, nenusės į atsikratytų medžiagų duobes, į vandenų dugnus; nesuirs į daleles ir nepateks į vandenį, kasdien mūsų geriamą ir prausiantį mūsų kūnus.

Paroda seka potvyniais, ateinančiais su staigia jėga, formuojančia matomus ir nematomus paviršius. Paskui šią jėgą ateina perėjimo ritualai ir apeigos, išlaikę magiškumo lūkestį sekuliarizacijos procese ir naudojami pilietinės visuomenės steigime. Pasislėpusių po savaimine rutina, prisidengusių begrėsmiais šydais. Šie procesai – nelyg fikcijos, kolektyvinės vaizduotės atspindžiai; matomi kasdieniuose daiktuose kuriuos paroda perdirba į puošybos malonumo pripildytus vaizdus, primenančius relikvijas.

Atėjusius į erdvę pasitinka karavajus – pasveikinimo ir priėmimo duona, užmaišyta iš ruginių miltų ir fiziologinio tirpalo. Iš kasdienos tarsi iškirpti betoniniai objektai padiktuotas apimtis įgavo padedami vandens, turinčio ypatingų galių. Tėkmės neša medžiagas, neša laimę ir pyktį, sąlygoja būtį, staigiai ir iš lėto. Kartu su žmogiška jėga, paveikia nepaslankias medžiagas ir suteikia joms perskaitomą formą.

Į parodą, taip pat, įžengiame per monstro žiotis. Panašias kasdien kerta uždarų kaimynysčių gyventojai, pasislėpę savų monstrų pilvuose nuo kitų, jiems nepažinių. Įstabūs uždarų gyvenviečių pavadinimai – Slėniai, Kalvos, Šilai, ir pan. – slepia tvoras ir privačius paplūdimius, tvirtovių sargybinius ir reklamas su jaunomis laimingomis šeimomis. Pažadus apie saugią ateitį ir norų išsipildymą. Galimybę pabėgti nuo pačių sukurto šurmulio ir atrasti tapačius. Statyti slenksčius, užsikoduoti nuo tekančių, valančių vandens tėkmių. 

„Potvynių Slėniai” – ilgą laikotarpį plėtojamos Anastasijos Sosunovos kūrybos temų ir prieigų tąsa. Menininkės tarpdisciplininė praktika susideda iš video, instaliacijos, skulptūros, grafikos ir tekstų rašymo. Pasitelkdama asmeninius pasakojimus, lokacijas apibrėžiančius vaizdus bei subtilius medžiagiškus gestus, kuriuos žmonės palieka savo gyvenvietėse, Anastasija juos įpina į platesnes istorijas apie besiformuojančias bendruomenes ir tapatybes. Anastasija pastaruoju metu savo kūrybą pristatė: 2021 m. grupinėje parodoje „On Survival” (Galerie Britta Rettberg, Miunchenas), 2020 m. – Rygos šiuolaikinio meno bienalėje RIBOCA2, Artists’ Film International (Whitechapel Gallery, Londonas), Double Exposure / Roots to Routes (Le Corbusier, Manifesta 13, Marselis), 14-tosios Baltijos trienalės įžanginėje programoje „Labirintas ir švyturys“ (ŠMC, Vilnius), bei kitur.

Parodos bendradarbiai:

Parodos ir leidinio grafinis dizainas: Vytautas Volbekas. Video kūrinio garso takelis: Miša Skalskis. 3D elementų animavimas video kūriniui: Laurynas Keleras. Video kūrinio teksto redakcija anglų k.: Noah Brehmer. Parodos instaliavimas: Antanas Stanislauskas.

Rėmėjai ir partneriai:

Parodą ir leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneriai: „JCDecaux Lietuva“, projektų erdvė Kabinetas. Parodoje esantis video kūrinys „Kai viskas pasibaigs, susitinkam” pristatomas kartu su Videograms platforma (www.videograms.online).

Didžiausi įmanomi ačiū:

Edgaras Gerasimovičius, Monika Lipšic, Marija Nemčenko, Audrius Pocius, Jeronimas Seibutis, Rūta Stepanovaitė, Vaida Stepanovaitė, Dalibor Sternadel, Aliona Viršutienė.

Parodos dokumentacija – Laurynas Skeisgiela. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

MELSVA
2020 11 14 – 2021 04 02
     Menininkai:
Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautas Trimakas
     Kuratorius:
Audrius Pocius

Dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino viešas parodos atidarymas ar kiti renginiai fizinėje ekspozicijų erdvėje organizuojami nebus. Parodos atidarymui publikuojamame video siužete plačiau pristatome parodoje eksponuojamus kūrinius ir kalbiname jų autorius, o parodos eigoje taip pat reguliariai skelbsime ekspoziciją lydintį foto ir video turinį.

„Melsva“ – tai dviejų autorių, Beatričės Mockevičiūtės ir Gintauto Trimako, paroda, kurios sumanymas kilo 2019 m. vasaros pradžioje bestebint, kaip plieniniame ŠMC kieme eksponuojamo „Asuko“ paviršiuje atsispindi iš lėto slenkantis dangaus skliautasŠi perdėm laisva ir atsitiktinė asociacija su G. Trimako fotografijomis iš ciklo „Miestas kitaip“ tąkart tapo akstinu susimąstyti apie šių kūrėjų darbų santykį. Minėtas lengvabūdiškas pastebėjimas ilgainiui atskleidė kurį laiką vykusį kūrybinį pokalbį tarp dviejų menininkų, kurie, net ir priklausydami skirtingoms kartoms bei pasižymėdami savitomis meninėmis raiškomis, dalijasi gimininga kūrybine „klausa“; gimininga, tačiau netapačia ,– autorių kūrybas susiejančia veikiau sinkopėmis nei vientisu ritmu.

Abu menininkai savo darbais kuria stebėjimo įrankius ir metodus, skirtus fiksuoti ypatingą šviesos, spalvos bei formos pagavą, suteikiančią šioms savybėms savotišką autonomiją nuo daikto, kuriam jos kitu atveju priklausytų. Sykiu ši pagava savo ruožtu išlaisvinama nuo nerimstančio žmogaus žvilgsnio, daiktus gebančio regėti tik juos apibrėžiant bei suteikiant jiems vardus. Trimako fotografijos neliečia fotografuojamų objektų, nekuria jų interpretacijos, o veikiau paliudija jų nebylų buvojimą, o Mockevičiūtės plieno ir stiklo formomis pagauti saulės atspindžiai netampa atvaizdais – autorė tik paryškina šių atspindžių tranzityvumą, priversdama juos performatyviai pasikartoti. Nors šių pastangų rezultatai – efemeriški, abstraktūs vaizdai – žvelgiant plika akimi gali pasirodyti neprieinami ir tarsi paskendę savo pačių vidujybėje, jie taip pat steigia tam tikrą „čia ir dabar“ būvį, taip priartindami ir atskleisdami tuos pasaulio aspektus, kurie kasdienėje žiūroje ištirpsta ir lieka nebylūs. Trimakui fotografijos technika yra būdas iškelti į paviršių tai, kas patyrime negali būti redukuota į technologiją, o Mockevičiūtė šviesos ir architektūros santykyje atsitiktinai pasitaikiusiems atspindžiams suteikia subjektyvių savybių, tarsi siūlydama jiems patiems atmerkti akis. Taigi, iš skirtingų pusių kalbinami daiktai šių menininkų kūriniuose prabyla apie tai, kas nežmogiška, kas kasdienybėje nejučia dalyvauja tarsi kita atvaizdo pusė ar jos negatyvas, savo ruožtu įgydami gamtai būdingų savybių.

Taip parodoje eksponuojami kūriniai netiesiogiai persipina su dangaus skliauto ir jo negatyvo motyvais, tarp kurių balansuoja gaudydami šviesą bei ją sugerdami fotopopieriuje ar fiksuodami akimirkai žybtelėjusius jos atspindžius. Kol parodų erdvės langus dengianti Mockevičiūtės instaliacija skaido dienos šviesą,  atliepiančią ant galerijos grindų išdėstytus menininkės stiklo darbus, ant tuopa dengtos vakarinės sienos eksponuojama nauja Trimako darbų serija lydi vakarinės saulės kelionę. Parodoje taip pat pristatomos anksčiau viešai nerodytos Trimako interjero fotografijos ir Mockevičiūtės akvarelės, o laikui bėgant ekspozicija pasipildys naujais, jau pačioje parodų erdvėje sukurtais kūriniais.

Audrius Pocius

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Menininkai:
Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautas Trimakas

Kuratorius:
Audrius Pocius

Idėjos parodos ekspozicijai:
Laura Kaminskaitė

Grafinis dizainas:
Vytautas Volbekas

Tekstų redagavimas ir vertimas:
Alexandra Bondarev

Parodos instaliavimas:
Jokūbas Adamonis, Jurgis Paškevičius

Video turinio režisūra ir produkcija:
Jokūbas Čižikas, Milda Januševičiūtė

Fotografija ir parodos dokumentacija:
Visvaldas Morkevičius, Laurynas Skaisgiela

Padėkos:
Edgaras Gerasimovičius, Agnė Kuprytė, Aistė Marija Stankevičiūtė, Vaida Stepanovaitė, Rokas Vaičiulis, Anton Zolo.

Partneriai:
Artnews.lt, Echo Gone Wrong, Kabinetas.

Paroda: Melsva, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Melsva, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Melsva, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, želatininis lument printas (fragmentas), 18 x 18, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, sidabro želatininis negatyvas, 40 x 30, 2012. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Melsva, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, lumen printas, 28 x 28, 2019; lumen printas, 28 x 28, 2018. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, lumen printas, 28 x 28, 2018. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, išlankstytas želatininis lumen printas, 18 x 18, 2020; išlankstytas želatininis lumen printas, 28 x 28, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, tiesioginis pozityvas, 18 x 18, 2019. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gintautas Trimakas, lumen printas, 28 x 28, 2019. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish, popierius, 4800 x 3750 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish, popierius, 4800 x 3750 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Blueish 8, stiklas, šviesa, 700 x 420 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Bliueish 22, akvarelė, 90 x 90 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Beatričė Mockevičiūtė, Bliueish 22, akvarelė, 90 x 90 mm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

 

PALYDOS
06 08 2020–17 09 2020
     Menininkai:
Gabrielė Adomaitytė, Viltė Bražiūnaitė ir Tomas Sinkevičius, Martin Ebner, Agnė Jokšė, Ona Juciūtė, Laura Kaminskaitė bei Nicholas Matranga
     Kuratoriai:
Edgaras Gerasimovičius, Audrius Pocius, Vaida Stepanovaitė

Ko gero, pirmasis uždavinys, su kuriuo tenka susidurti ką tik duris atvėrusiai šiuolaikiniam menui skirtai erdvei, yra pamėginti suvokti laiką, kuriame ji tarpsta. Juk kiekviena čia eksponuosima paroda, tekstas ar meno kūrinys neišvengiamai taps komentaru apie tai, kas šiuolaikiniame mene yra „šiuolaikiška“.

Laike, kuriame vyksta „Palydos“, gaublys vis dar krečiamas pandemijos sukelto šoko, netyla prieštaringi spėliojimai apie tai, kaip atrodys ateitis, o pastarųjų įvairovę ir piešiamus scenarijus vienija tik bendras sutarimas, kad ji bus visai kitokia nei praeitis; nes po to, kas įvyko, niekas negali likti kaip buvę. Ir, vis dėlto, šie spėliojimai lieka akli, kol manoma, kad jie byloja apie ką kitą, nei laiką, kuriame gyvename dabar, suteikdami balsą šiuolaikybėje įsišaknijusiems lūkesčiams, troškimams ir traumoms, bei maskuodami juos pažadu, kad šis laikas įgaus kitokį nei dabarties veidą.

Tad pirmoji Swallow paroda žymi šią kelionę nuo vieno neapibrėžtumo kito link. Kelionę, kurioje rūpestis keliaujančiajam tampa svarbesnis nei galutinis tikslas, o ją supantis miestas tampa vis labiau prisisunkęs pasakojimų ir fikcijų; šios, savo ruožtu, įleidusios šaknis į tikrovę įgyja laisvę apie pastarają kalbėti iš galimybės perspektyvos, įgalios atskleisti joje glūdinčias prieštaras bei užčiuopti giliai tūnančias, plika akimi nematomas įtampas.

Juk šis miestas sudarytas tiek pat iš parkų ir skverų, kiek iš juose skendinčių nuolat perpasakojimų istorijų. Tįsdamos iš lūpų į lūpas, jos keičia šią erdvę sykiu kisdamos ir pačios, peržengdamos paskiro žmogaus gyvenimo ribas. Ši nuolatinio perpasakojimo estafetė, viena vertus, yra neatsiejama nuo konservatyvaus požiūrio į praeitį, siekio išsaugoti paveldą ir jį „aktualizuoti“, lipdant ant sienų memorialines lenteles bei skveruose ant krėslų sodinant marmurinius ponus. Kita vertus, ji suteikia balsą tam, ką galėtume pavadinti folkloru – „liaudies gerkle,- kuri gargaliuodama tuos pačius skiemenis juos transformuoja, kol jie tampa kažkuo nauja. Paradoksalu, tačiau šis nesibaigiantis perpasakojimas byloja, kad ši „liaudies gerklė“ talpina savyje savotišką negatyvų atminties aspektą – svarbu išgirsti tai, kas sakoma, tačiau dar svarbiau įsiklausyti į tai, kas nutylima.

„Palydose“ rodomais kūriniais siekiama pasinerti į šią savotišką miesto pasąmonės pelkę ir užčiuopti be aiškios tvarkos veikiančių bei spontaniškai jį formuojančių jėgų gyvybę. Tai – svajonėmis, desperacija ar tingumu persmelktas smalsumas, slepiamų geismų proveržiai, sapnai ar haliucinacijos, lengvabūdiškai sulaužomi pažadai, taisykles apibendrinančios elgesio išimtys, ar, tiesiog, susikalbėjimas be žodžių.


Paroda veikia:
2020 m. rugpjūčio 7 d. – rugsėjo 17 d.

Grafinis dizainas:
Vytautas Volbekas

Kalbos redaktorė/vertėja:
Aleksandra Bondarev

Parodos dokumentacija:
Laurynas Skaisgiela

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjai:
UAB „Rėmelis“, Valdas Studio

Partneriai:
Starship magazine, echogonewrong.com, artnews.lt

Padėkos:
Autarkia, Nick Bastis, Justė Beniušytė, Aleksandra Bondarev, Lina Blauzdavičiūtė, Vytautas Budziejus, Jokūbas Čižikas, Danutė Gambickaitė, Kipras Garla, Gailė Griciūtė, Ričardas Gerasimovičius, Antanas Gerlikas, Edvinas Grinkevičius, Adam Harrison, Eglė Juocevičiūtė, Petras Išora ir Ona Lozuraitytė, Monika Kalinauskaitė, Kauno menininkų namai, Valentinas Klimašauskas, Agnė Kuprytė, Matas Labašauskas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Ignas Meilūnas, Pilypas Misiukevičius, Beatričė Mockevičiūtė, Greta Milevičiūtė, Ariane Müller, Robertas Narkus, João Laia, Thomas Plantenga, Matthew Post, Valdas Pukevičius,Andrius ir Mykolas Sinkevičiai, Greta Slivskytė, Antanas Stanislauskas, Aistė Marija Stankevičiūtė, žurnalas „Starship“, Rūta Stepanovaitė, Emilija Škarnulytė, Andrius Šoblinskas, Gintautas Trimakas, Rokas Vaičiulis, Kotryna Žukauskaitė.

Naudojama paveikslo reprodukcija:
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Vilniaus vaikai (Badas Vilniuje)“ / „Priemiesčio vaikai“. Drobė, aliejus. 210 x 205 cm, 1917 m. Lietuvos dailės muziejus.

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Martin Ebner, 11:11, Žolių užuolaida namo fasadui, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Laura Kaminskaitė, Something Something, neono vamzdeliai, 30×110 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gabrielė Adomaitytė, SLC6A4, akrilas ir aliejiniai dažai ant drobės, 150 x 110 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Gabrielė Adomaitytė, SLC6A4, akrilas ir aliejiniai dažai ant drobės, 150 x 110 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Be pavadinimo (Tarifai), neglazūruoti keramikos dirbiniai, 2020, dydis kintamas. Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Be pavadinimo (Tarifai), neglazūruoti keramikos dirbiniai, 2020, dydis kintamas. Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Be pavadinimo (Tarifai), neglazūruoti keramikos dirbiniai, 2020, dydis kintamas. Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Informacijos supergreitkelis (viršūs ir apačios), grafitas ant popieriaus, A3, 2016;
Be pavadinimo (studija viršums), grafitas ant popieriaus, A3, 2016;
Be pavadinimo (studija apačioms), grafitas ant popieriaus, A3, 2016;
Be pavadinimo (viršūs ir apačios), grafitas ant popieriaus, A3, 2016.
Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Informacijos supergreitkelis (viršūs ir apačios), grafitas ant popieriaus, A3, 2016. Photo © Laurynas Skeisgiela

Nicholas Matranga, Be pavadinimo (studija viršums), grafitas ant popieriaus, A3, 2016. Photo © Laurynas Skeisgiela

Viltė Bražiūnaitė & Tomas Sinkevičius, Medūs, 3 kompozicijos, Ultravioletinė fotografija, skaitmeninė spauda, aliuminio rėmai, stiklas, 80 x 60 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Ona Juciūtė, Savaitgaliai, Bruno Mathsson Pernilla krėslas, šilkas, šilkinis tiulis, šilko juostelės, medvilnės juosta, 99 x 85 x 90 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Ona Juciūtė, Savaitgaliai, monitoriuje rodoma YouTube kanalo Windysilk medžiaga 2019-2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Paroda: Palydos, Swallow, Vilnius, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Laura Kaminskaitė, Be pavadinimo (Classics), popierius, 21×29,7 cm, 2019-2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Laura Kaminskaitė, Be pavadinimo (Classics), popierius, 21×29,7 cm, 2019-2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Laura Kaminskaitė, Be pavadinimo (Classics), popierius, 21×29,7 cm, 2019-2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Viltė Bražiūnaitė & Tomas Sinkevičius, Medūs, 3 kompozicijos, Ultravioletinė fotografija, skaitmeninė spauda, aliuminio rėmai, stiklas, 80 x 60 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Viltė Bražiūnaitė & Tomas Sinkevičius, Medūs, 3 kompozicijos, Ultravioletinė fotografija, skaitmeninė spauda, aliuminio rėmai, stiklas, 80 x 60 cm, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Martin Ebner, 11:11, Žolių užuolaida namo fasadui, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Martin Ebner, 11:11, Žolių užuolaida namo fasadui, 2020. Photo © Laurynas Skeisgiela

Naujienlaiškis:

El. paštas

News:

Swallow presents new Youtube channel Swallow Space where we publish video material prepared specially to get more insight into the programming at Swallow and offsite.

Go on and have a look, and subscribe.